Kokius augalus reikia dengti nuo šalnos?

Šalnos – tai vienas didžiausių iššūkių sodininkams ir gėlynų puoselėtojams. Net trumpalaikiai temperatūros kritimai gali stipriai pakenkti augalams, ypač tiems, kurie nėra prisitaikę prie šalčio. Pažeidimai pasireiškia pajuodavusiais lapais, suskeldėjusiomis šakomis ar net viso augalo žūtimi. Todėl augalų apsaugojimas nuo šalčio yra vienas svarbiausių darbų tiek rudenį, tiek ankstyvą pavasarį, kai netikėtos šalnos dar gali užklupti.

Kiekvienas sodininkas, siekiantis turėti sveiką ir gražią aplinką, turėtų žinoti, kaip apsaugoti augalus nuo šalnų ir kokias priemones pasirinkti. Tai ne tik apsaugos žingsnis, bet ir investicija į augalų ilgaamžiškumą, grožį bei gausų žydėjimą kitą sezoną.

Kokius augalus būtina dengti žiemai?

Ne visi sode augantys augalai vienodai jautrūs šalčiui. Šalnoms ypač jautrūs dekoratyviniai augalai – rožės, hortenzijos ir rododendrai. Jei jų tinkamai neuždengsite, pavasarį galite pastebėti ne tik apšalusius pumpurus, bet ir pažeistas šakas, kurios sulėtins augalo atsistatymą. Todėl rožių, hortenzijų ir rododendrų dengimas žiemai turėtų būti kiekvieno sodininko darbų sąraše.

Dengimo reikia ne tik dekoratyviniams krūmams. Jei turite jaunų vaismedžių ar neseniai pasodintų spygliuočių, jie taip pat priskiriami prie rizikos grupės. Nesustiprėję kaulavaisiai, tokie kaip persikai ar abrikosai, taip pat gali nukentėti. Jaunų medelių žievė gali įtrūkti nuo šalčio, o paviršinės šaknys – nušalti, todėl papildoma apsauga jiems itin naudinga. Papildomos apsaugos prireikia ir neseniai pasodintiems spygliuočiams ar visžaliams augalams, ypač jei jie auga atvirose, vėjui neapsaugotose vietose.

Sodo gėlynai taip pat nėra išimtis. Kai kurios daugiametės gėlės, pavyzdžiui, levandos, rožiniai bijūnai ar jauni dekoratyviniai žolynai, pirmąją žiemą gali būti jautresni šalčiui ir už juos verta pasirūpinti. 

Kurias Hortenzijas privaloma dengti agroplėvele? 

• Stambialapė hortenzija (H. macrophylla) – privaloma, nes pumpurai formuojasi ant praėjusių metų ūglių ir lengvai iššąla.
• Ąžuolalapė hortenzija (H. quercifolia) – rekomenduojama pridengti bent jaunas krūmas.

Visoms kitoms (šluotelinė, šviesioji, laipiojanti) pakanka mulčiuoti šaknis ir apsaugoti jaunučius augalus pirmą–antrą žiemą.

Kurias rožes privaloma dengti agroplėvele?

• Hibridinės arbatinės rožės – privaloma, nes jos ypač jautrios šalčiui. Reikia supilti žemių kalnelį ties šaknimis, o viršūnes pridengti eglišakėmis ar agroplėvele.
• Stiebinės rožės – privaloma, nes jų skiepo vieta yra aukščiau nuo žemės, todėl šalčiai gali ją pažeisti. Šaknų kaklelis užpilamas žeme, o pats kamienas apvyniojamas kvėpuojančia danga.
• Parkinės ir kanadinės rožės – dažniausiai pakanka supilti žemių kalnelį ties šaknimis, nes šios veislės yra atsparesnės šalčiui.

Kurie rododendrai jautriausi šalčiui?

• Visžaliai rododendrai (pvz., R. catawbiense) – privaloma pridengti agroplėvele arba eglišakėmis, ypač jaunučius augalus. Jie jautriausi žiemos vėjams ir šalčio sukeltai dehidratacijai.
• Japoniniai rododendrai (lapus metantys) – atsparesni šalčiui, todėl dažniausiai užtenka storesnio mulčio sluoksnio aplink šaknis. Dengti papildomai reikia tik pirmaisiais metais po pasodinimo.
• Stambiažiedės jautrios veislės – rekomenduojama dengti net ir vyresnius augalus, nes pumpurai gali būti pažeidžiami šalnų.

Kada dengti augalus nuo šalnos?

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų sodininkų bendruomenėje – kada yra tinkamiausias metas dengti augalus? Skubėti nereikėtų. Jei augalus uždengsite per anksti, dar nesusidarius pastovioms šalnoms, jie gali pradėti šusti. Po uždangalu kaupiasi drėgmė ir šiluma, todėl augalas pradeda skleisti pumpurus, kurie vėliau vis tiek žūsta, vos temperatūra nukrenta.

Optimaliausias laikas dengti yra tada, kai oro temperatūra naktimis stabiliai nukrenta iki minus 2–5 laipsnių ir prognozės rodo, kad šiltesnių dienų jau nebesulauksime. Būtent tokiomis sąlygomis augalų apsauga nuo šalčio tampa veiksmingiausia. 

Kaip dengti augalus nuo šalnos?

Dengimo būdas priklauso nuo augalo rūšies ir vietos, kurioje jis auga. Svarbiausia taisyklė – dengti taip, kad būtų išsaugota šiluma, bet kartu augalas galėtų „kvėpuoti“. Uždengus per sandariai, augalas gali pradėti šusti, o per laisvas dengimas neapsaugos nuo šalčio.

Bendrai kalbant, augalų dengimas žiemai turėtų būti atliekamas keliais etapais. Pirmiausia būtina paruošti augalus – pašalinti pažeistas šakas, užpilti šaknų zoną mulčiu ar žeme. Tuomet pasirenkama dengimo medžiaga: agroplėvelė, eglišakės, kvėpuojantis audinys ar specialios apsaugos. Dengiant labai svarbu neuždengti augalo tiesiogiai prie pat šakų – tarp augalo ir dangos reikia palikti oro tarpą. Būtent jis padeda išlaikyti pastovią temperatūrą ir apsaugo nuo šalčio.

Visada labai svarbu atsižvelgti ir į augalo rūšį. Pavyzdžiui rožėms, dažniausiai naudojamos eglišakės. Jos ne tik sulaiko sniegą, bet ir leidžia orui cirkuliuoti. Kai kurie sodininkai renkasi specialias maišines apsaugas, kurios užmaunamos ant krūmo. Čia labai svarbu, kad jos nebūtų visiškai hermetiškos.

Hortenzijų dengimas žiemai dažniausiai atliekamas apvyniojant krūmą specialia agroplėvele. Rododendrų dengimas žiemai yra dar jautresnis procesas. Jiems būtina suteikti apsaugą nuo saulės bei vėjo, nes šie krūmai dažnai nukenčia ne tiek nuo šalčio, kiek nuo dehidratacijos žiemos metu.

Svarbiausia vengti per didelio svorio, nes sniegas, užkritęs ant dengiamo audinio ar šakų, gali jas sulaužyti. Geriausia rinktis lengvas, orui pralaidžias medžiagas. Teisingai pasirinkus dengimo metodą, augalai išsaugos savo gyvybingumą ir pavasarį greitai atgaus pilną žavesį.

Kaip pasirinkti tinkamą uždengimo būdą?

Tinkamas dengimo būdas priklauso ne tik nuo augalo rūšies, bet ir nuo jūsų sodo sąlygų bei turimų priemonių. Dažniausiai naudojama agroplėvelė. Ji pasižymi dideliu pralaidumu orui ir drėgmei, todėl augalai po ja neužšunta. Be to, ji yra lengva, todėl nesulaužo šakų. Renkantis šią priemonę, verta atsižvelgti į agroplėvelės kainą. Ji svyruoja priklausomai nuo storio ir pločio, tačiau dažniausiai tai vienas ekonomiškiausių ir efektyviausių sprendimų.

Ne mažiau svarbus ir agroplėvelės tvirtinimas. Jei ji pritvirtinta atmestinai, stipresnis vėjas gali ją nuplėšti, o sniegas – sugadinti nuo savo svorio. Geriausia naudoti specialius smeigtukus arba tiesiog apipilti kraštus žemėmis, kad danga tvirtai laikytųsi vietoje. Taip pat galima įrengti paprastą karkasą iš vielos lankų, ant kurio uždedama agroplėvelė. Tokiu būdu tarp augalo ir dangos išlieka oro tarpas, o pati apsauga tampa stabilesnė.

Vis dėlto agroplėvelė nėra vienintelis pasirinkimas. Kai kuriems augalams pakanka mulčio ar eglišakių, ypač jei jie auga apsaugotoje vietoje, kur nėra didelių vėjo gūsių. Kitiems naudinga kombinuoti kelias priemones: pavyzdžiui, šaknis užpilti mulčiu, o viršūnes pridengti plėvele ar audiniu.

Skirtumas tarp pavasarinių ir rudeninių šalnų

Ne visos šalnos vienodai pavojingos – jų poveikis augalams priklauso nuo metų laiko. Rudeninės šalnos dažniausiai užklumpa netikėtai, kai augalai dar nėra visiškai pasiruošę ramybės periodui. Tokiu metu staigus atšalimas gali pažeisti šakas, lapus ar net šaknis, ypač jei dirva dar drėgna. Tuo tarpu pavasarinės šalnos kelia pavojų atbudusiems augalams – jos gali sunaikinti pumpurus, žiedus ir jaunus daigus, kol šie dar nespėjo sustiprėti. Todėl pavasarį ypač svarbu imtis prevencijos – dengti jautresnius augalus agroplėve ar lengvomis pastogėmis, o rudenį – laiku pradėti augalų dengimą žiemai, kad augalai ramiai pereitų į poilsio laikotarpį.