Kada sėti salotas šiltnamyje?
Salotų sėja šiltnamyje
Salotos – vienos iš populiariausių vienmečių lapinių daržovių, vertinama dėl lengvo auginimo ir didelės maistinės vertės bei plataus panaudojimo. Auginant šiltnamyje, galima sudaryti optimalias sąlygas ir džiaugtis šviežiu derliumi visus metus. Pasirinkus tinkamas sėklas ir laikantis šių patarimų, galėsite salotų užsiauginti net ankstyvą ar vėlyvą rudenį, mėgaujantis jų traškiais ir gardžiais lapais bet kuriuo metų laiku.
Kada sėti salotas šiltnamyje?
Salotų sėja šiltnamyje priklauso nuo norimo derliaus ir Jūsų suteiktų šiltnamio sąlygų. Jei šiltnamis nešildomas, sėklas galima sėti nuo kovo mėnesio, kai dirvos temperatūra pasiekia bent 5–7°C. Tokiu atveju pirmųjų lapelių galima tikėtis jau balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Jei šiltnamis šildomas, sėją galima pradėti jau vasario mėnesį ir tęsti iki vėlyvo rudens, taip užtikrinant nuolatinį derlių.
Salotų sėjimas šiltnamyje
Vasarą, kai temperatūra šiltnamyje pakyla itin aukštai, salotų sėja gali būti intensyvesnė, salotos gali greičiau išleisti žiedynus, todėl šiltuoju sezonu rekomenduojama rinktis karščiui atsparesnes veisles, tokias kaip ‘Salinas’ ar ‘Grand Rapids’. Rekomenduojama salotas sėti pavėsingose šiltnamio vietose, kur krenta šešėlis arba papildomai pasirūpinti vėdinimu. Jei šiltnamis yra su stoglangiu ir turite įsirengę laistymo sistemą su valdikliu, galite užprogramuoti valdiklį, kad norimu paros metu jis Jums atidarytų šiltnamio stoglangį ir patalpa prasivėdintų. Norint mėgautis šviežiomis salotomis visą sezoną, patartina jas sėti kas dvi savaites – taip bus užtikrinamas nuolatinis lapų derlius ir išvengta peraugimo.
Salotų sėklos
Salotų sėklų pasirinkimas gali būti įvairių rūšių: galvinių, lapinių, romaninių ir visokių kitų, taigi iš tokios didelės gausos, besirenkant labai lengva suklysti.
Renkantis sėklas, atkreipti dėmesį ne tik į jų daigumo laiką, atsparumą ligoms ir auginimo trukmę, bet ir į specifines auginimo sąlygas. Kai kurios veislės geriau prisitaiko prie vėsesnio klimato ir jo kitos, yra atsparesnės karščiui ir lėčiau formuoja žiedynus, todėl svarbu įvertinti, kokios sąlygos bus palankiausios jų augimui ir kur sėsite. Jei salotas ketinate auginti vazonuose ar pakeltose lysvėse, verta rinktis kompaktiškesnes veisles, kurios taupo vietą ir lengviau prisitaiko.
Sėklos gali būti ekologiškos arba beicuotos. Ekologiškos sėklos auginamos be sintetinių chemikalų, todėl yra tinkamos natūraliai ūkininkaujantiems sodininkams. Beicuotos sėklos padengiamos specialiomis apsauginėmis medžiagomis, kurios saugo nuo ligų ir kenkėjų, tačiau renkantis jas - svarbu įvertinti naudojamų priemonių poveikį aplinkai.
Kokias salotas sėti šiltnamyje?
Šiltnamyje galima auginti įvairių rūšių salotas, kad ir visus metus, tačiau geriausiai tinka veislės - atsparios šiltnamio mikroklimatui, t. y. didesnei drėgmei ir temperatūrų svyravimams. Taip pat svarbu atsižvelgti į sezoniškumą – ar salotas sėsite pavasarį, vasarą, rudenį ar net žiemą.
Šiltnamyje auginamos salotos leidžia mėgautis šviežiais, traškiais lapais beveik visus metus. Tam, kad derlius būtų gausus ir kokybiškas, svarbu pasirinkti tinkamas veisles pagal sezoną. Ankstyvam pavasariui ir rudeniui puikiai tinka ‘May Queen’, ‘Grand Rapids’ ir ‘Little Gem’, kurios gerai auga vėsesniu oru ir greitai subręsta. Vasarą verta rinktis karščiui atsparesnes salotas, tokias kaip ‘Saladin’, ‘Lollo Bionda’ ar ‘Romaine Ballon’, kurios ilgiau išlieka sultingos net esant dideliam karščiui. Net ir žiemą šiltnamyje galima auginti tam pritaikytas veisles – ‘Winter Density’, ‘Valdor’ ir ‘Baquieu’, kurios atsparios šalčiui ir gali augti net esant žemai temperatūrai. Pasirinkus tinkamas salotų rūšį ir užtikrinus joms tinkančias augimo sąlygas, šviežios salotos gali džiuginti ištisus metus.
Kokios salotos yra maistingiausios?
Salotos yra ne tik gaivus ir lengvas garnyras prie patiekalų, bet ir vertingas maistinių medžiagų šaltinis. Tačiau ne visos salotų rūšys yra vienodai maistingos – kai kurios turi daugiau vitaminų, mineralų ir antioksidantų nei kitos, taigi trumpiau tariant, kai kurios salotos yra maistine reikšme yra vertingesnes už kitas.
Vienos iš maistingiausių salotų yra Romaninės salotos (Lactuca sativa var. longifolia). Jos savyje turi daug vitamino A, K, geležies, kalio, ir folio rūgšties, tad tai puikus pasirinkimas tiems, kurie siekia stiprinti imunitetą ir palaikyti gerą kraujotaką.
Salotų nauda
- Kale (Brassica oleracea var. sabellica) – nors tai ne tradicinė salota, lapiniai kopūstai yra itin turtingi vitaminais A, C ir K, taip pat kalciu ir antioksidantais, kurie padeda kovoti su uždegimais ir palaikyti odos sveikatą.
- Ąžuolalapės salotos (Lactuca sativa var. crispa) – švelnaus skonio lapai ne tik suteikia patiekalams išskirtinę tekstūrą, bet ir aprūpina organizmą vitaminu K, kuris svarbus kaulų stiprumui.
- Arugula (Eruca vesicaria) – ši pikantiško skonio lapinė daržovė, turtinga folio rūgštimi, kalciu ir gliukozinolatais – junginiais, kurie gali padėti sumažinti tam tikrų ligų riziką.
- Batavinės salotos (Lactuca sativa var. capitata) – turi gerą vitamino C kiekį, padedantį stiprinti imunitetą, ir yra viena iš universaliausių salotų rūšių dėl savo traškumo ir švelnaus skonio.
Siekiant iš salotų išgauti kuo daugiau maistinių medžiagų, geriausia rinktis tamsesnių lapų salotas, nes jos turi daugiau vitaminų ir antioksidantų nei salotos šviesesnių lapų . Taip pat nepamirškime, kad jas galima maišyti tarpusavyje, kad gautume visą spektrą naudingų medžiagų!