Tujų genėjimas: kaip, kada ir kodėl
Tujos – neatsiejama lietuviško sodo dalis. Jos pasirenkamos dėl tankios žalumos, atsparumo, greito augimo ir estetinės išvaizdos. Tačiau net ir šie, iš pirmo žvilgsnio nereiklūs augalai, reikalauja reguliarios priežiūros. Vienas svarbiausių priežiūros etapų – genėjimas.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl tujų genėjimas yra būtinas, kaip skiriasi genėjimo metodai pavasarį ir rudenį, kaip prižiūrėti senas tujas ir kokių klaidų reikėtų vengti, kad jūsų augalai išliktų sveiki, vešlūs ir gražūs ištisus metus.
Kada genėti tujas ir kokį poveikį tai daro?
Tinkamas metas genėjimui – esminis žingsnis siekiant sveiko ir dailaus augalo. Nors tujas galima genėti viso sezono metu, pagrindiniai darbai yra atliekami pavasarį ir rudenį.
Tujų genėjimas pavasarį
Tai svarbiausias metų laikas struktūriniam genėjimui. Balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, kai baigiasi šalnos ir tujos ima busti po žiemos, rekomenduojama atlikti pagrindinį genėjimą. Šalinamos per žiemą pažeistos, iššalusios ar pernelyg nutįsusios šakos. Šiuo metu augalas greitai regeneruoja, todėl tai idealus laikas ne tik korekcijai, bet ir intensyvesniam formavimui.
Tujų genėjimas rudenį
Ruduo skirtas švelniam silueto pakoregavimui. Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje genėjimas padeda augalui žiemoti gražios formos. Pašalinamos į kitas šakas besitrinančios, per ilgos ataugos. Tačiau svarbu nevilkinti darbų – jei nupjausite per vėlai, šakos nespės užgyti ir per šalčius gali būti pažeistos.
Senų tujų genėjimas – ar vis dar galima jas atgaivinti?
Senos, ilgai neprižiūrėtos tujos dažnai atrodo pavargusios – jų centras išretėjęs, šakos sausos, o vainikas nebeturi formos. Tačiau tokios tujos dar gali būti išgelbėtos
Genėjimą reikėtų atlikti etapais. Pirmaisiais metais pašalinamos sausos ir pažeistos šakos. Jei augalas reaguoja teigiamai, antrais metais galima pradėti formuoti apatinę dalį. Tik vėliau pereinama prie viršūnės trumpinimo. Visa tai reikalauja kantrybės ir švelnaus požiūrio – per staigus genėjimas gali pažeisti gyvybingą struktūrą.
Kai kurios senos tujos jau būna per toli pažengusios – jei žaliosios dalys beveik išnykusios, o centras plikas, efektyviau būtų augalą pakeisti nauju.
Tinkama genėjimo technika – kas svarbiausia?
Norint išlaikyti tankų ir sveiką tujos vainiką, svarbu žinoti, kaip genėti teisingai. Svarbiausia taisyklė – negenėkite ten, kur šakos jau parudavusios ar be spyglių. Tokios vietos jau yra „negyvos“, ir net jei jas pašalinsite, nauji ūgliai iš ten neišaugs. Todėl genėkite tik žalią, vešlią dalį – geriausia patrumpinti ne daugiau nei trečdalį šakelės ilgio.
Naudokite tik aštrius, švarius įrankius. Bukas sekatorius ar genėjimo žirklės gali suplėšyti šaką ir palikti sunkiai gyjančią žaizdą, kuri virsta puikia terpe infekcijoms.
Formuojant linijas, ypač gyvatvorėse, pravers papildomi įrankiai. Pavyzdžiui, sodo viela su pjovikliu (30 m) leis išlaikyti aiškias linijas, padės suformuoti tolygią, tankią struktūrą net ir pradedantiesiems.
Tujų formavimo galimybės
Tujos gali būti formuojamos skirtingais stiliais – nuo laisvai augančių krūmų iki skulptūrinių figūrų.
Natūralus siluetas
Minimalus įsikišimas. Užtenka retkarčiais pašalinti ilgesnes šakas ar džiūstančias vietas. Tinka pavienėms tujoms arba mišriems želdynams.
Gyvatvorė
Populiariausias pasirinkimas. Viršus turi būti siauresnis nei pagrindas, kad apatinės šakos gautų šviesos. Reguliarus formavimas atliekamas tris kartus per metus – pavasarį, vasarą ir rudenį. Naudojant augalų tvirtinimo žarnelę 5 mm x 50 m, galima efektyviai stabilizuoti augalus po genėjimo ar korekcijos.
Dekoratyvinės formos (topiarai)
Tujos leidžia išgauti įvairias formas: rutulius, spirales ar figūras. Tokie darbai reikalauja eskizo, specialių trafaretų ir tikslumo. Šios formos reikalauja dažnesnio koregavimo, bet jų poveikis aplinkai – įspūdingas.
Kokias klaidas daro net ir patyrę sodininkai?
- Per gilus pjūvis: genėjimas iki rudosios medienos sustabdo šakos augimą.
- Netinkamas laikas: žiemą arba per vėlai rudenį tujų genėti nerekomenduojama – žaizdos nespėja užsitraukti.
- Nereguliarumas: per ilgai negenėtos tujos greitai praranda formą, o ją atkurti tampa sudėtinga.
- Blogi įrankiai: nešvarūs ar bukas įrankiai skatina infekcijas ir deformuoja pjūvį.
Tujų priežiūros esmė: investicija į gyvą estetiką
Tujų genėjimas – tai ne vienkartinis darbas, o ilgalaikės priežiūros dalis. Reguliarus ir tinkamai pasirenkamas genėjimo būdas leidžia formuoti vešlų, simetrišką vainiką ir palaikyti augalo sveikatą daugelį metų. Nesvarbu, ar tai būtų senų tujų genėjimas, ar kasmetinė pavasario korekcija – kiekvienas pjūvis formuoja ne tik augalo struktūrą, bet ir viso sodo vaizdą.
Rinkdamiesi tinkamą laiką, būdą ir įrankius, kuriate tvirtą pagrindą žaliuojančiam rezultatui. O tinkamai prižiūrėta tuja džiugins daugelį metų – tiek žvilgsniu, tiek savo gyvybingumu.