Sodininko patarimai sėkmingam medžių skiepijimui
Medelių skiepijimas – tai vienas svarbiausių darbų, kurį gali atlikti sodininkas, siekdamas pagerinti derlių ir išsaugoti mėgstamas medelių veisles. Šis procesas leidžia stiprinti medžių atsparumą ligoms ir pagerinti vaisių kokybę. Tačiau tam, kad skiepijimas būtų sėkmingas, svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir metodą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip reikia skiepyti medelius, kada yra skiepijami medeliai ir kokios yra dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti.
Kada geriausia skiepyti medelius?
Svarbu žinoti, kad medžių skiepijimas yra atliekamas tam tikru metų laiku, kai augalas aktyviai vystosi, tačiau dar nėra visiškai pražydęs.Vienas dažniausių sodininkų klausimų „Kada yra skiepijami medeliai?“. Dažniausiai geriausias metas yra pavasaris, nes šiuo metų laiku medeliai sparčiai auga, todėl skiepai geriau ir lengviau prigyja.
Pagrindiniai skiepijimo laikotarpiai yra:
- Pavasaris – vienas populiariausių skiepijimo laikotarpių. Medžių skiepijimas pavasarį atliekamas, kai sultys jau pradeda cirkuliuoti, bet pumpurai dar neprasiskleidę. Tai dažniausiai būna balandžio ir gegužės mėnesiais.
- Vasara – šiuo laikotarpiu skiepijami medžiai, kurių skiepai nepavyko pavasarį.
- Ruduo – mažiau populiarus metas, tačiau kai kurios rūšys gali būti sėkmingai skiepijamos.
- Žiema – rečiau naudojamas būdas, kai skiepijimas atliekamas šiltnamyje ar viduje.
Kaip reikia skiepyti medelius?
Skiepijimo procesas gali atrodyti sudėtingas, tačiau vadovaujantis tam tikrais principais jis tampa nesunkus. Štai pagrindiniai skiepijimo žingsniai:
- Pasirinkite tinkamą poskiepį ir įskiepius – poskiepis turėtų būti sveikas, stiprus ir atsparus ligoms, o įskiepis – iš geros derlingos veislės medžio.
- Pasirinkite tinkamą metodą – dažniausiai naudojami skiepijimo būdai yra skiepijimas į plyšį, skiepijimas akute ir kopuliacija.
- Aštrūs įrankiai – naudokite aštrų peilį ar specialias skiepijimo žirkles, kad pjūviai būtų tikslūs ir švarūs. Geriausia naudoti skiepijimo peilį medeliams.
- Tvirtas pririšimas ir apsauga – po sujungimo būtina naudoti skiepijimo juostą arba vaškinę medžiagą, kad būtų apsaugota nuo drėgmės ir ligų.
- Tinkama priežiūra po skiepijimo – būtina užtikrinti, kad skiepyti medeliai gautų pakankamai vandens ir būtų apsaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų.
Obelų skiepijimas pavasarį: kodėl tai svarbu?
Vienas iš dažniausiai skiepijamų medžių yra obelys. Obelų skiepijimas pavasarį leidžia išauginti derlingus ir atsparius medžius. Šis procesas padeda išsaugoti mėgstamas obelų veisles, pagerinti jų atsparumą ligoms ir netgi sujungti kelias veisles į vieną medį.
Dažniausiai naudojami metodai obelų skiepijimui:
- Skiepijimas akute – dažniausiai atliekamas pavasario pabaigoje, kai žievė lengvai atsiskiria.
- Skiepijimas į plyšį – šis metodas tinkamas storesniems šakoms ir leidžia įskiepiui geriau prigyti.
- Kopuliacija – naudojama, kai poskiepis ir įskiepis yra vienodo storio.
Kad obelys gerai prigytų, svarbu pasirinkti sveikus įskiepius iš patikimų šaltinių ir kruopščiai užsandarinti skiepijimo vietą.
Slyvų skiepijimas
Slyvų skiepijimas yra populiarus tarp sodininkų, nes šis metodas leidžia išlaikyti mėgstamas slyvų veisles ir pagerinti jų atsparumą ligoms bei šalčiui. Slyvos dažnai skiepijamos į stiprius ir ilgaamžius poskiepius, tokius kaip:
- Vietinės laukinės slyvos (želmenys) – suteikia didesnį atsparumą šalčiui ir ligoms.
- Abrikosai ar persikai – gali būti naudojami švelnesnio klimato sąlygomis.
- Vyšninės slyvos (cerasus) – dažnai naudojamos dėl geros suderinamumo su slyvomis.
Kaip skiepyti slyvas?
Geriausias laikas medžių skiepijimui pavasarį yra balandžio mėnuo, kai medžiai pradeda aktyviai tekėti sultys. Naudojami keli skiepijimo būdai:
- Akutėmis – tinka vasaros viduryje, kai žievė lengvai atsiskiria.
- Kopuliacija – geriausiai veikia, jei poskiepis ir įskiepis yra vienodo storio.
- Į plyšį – naudojamas stambesnėms šakoms.
Paskiepytą slyvą reikia kruopščiai apsaugoti nuo sausros, šalčio ir kenkėjų, kol įskiepis gerai prigis.
Vyšnių ir trešnių skiepijimas
Vyšnių ir trešnių skiepijimas leidžia išlaikyti populiarias veisles, gerinti jų atsparumą ligoms bei reguliuoti medžio dydį. Kadangi šie medžiai gali būti lepesni už kitus vaismedžius, skiepijimo metodas turi būti pasirenkamas labai atsargiai.
Geriausi poskiepiai vyšnioms ir trešnėms:
- Laukinės vyšnios (Prunus avium) – dažnai naudojamos trešnėms, nes suteikia joms stipresnį augimą.
- Vyšninės slyvos (Prunus cerasifera) – tinkamos tiems, kurie nori mažesnio augalo.
- Obels ar slyvos poskiepis – kartais naudojamas eksperimentiniams skiepams.
Kaip atliekamas vyšnių ir trešnių skiepijimas?
Vyšnios ir trešnės dažniausiai skiepijamos pavasarį, kai sultys aktyviai cirkuliuoja. Populiariausi metodai:
- Skiepijimas akute (okuliacija) – dažniausiai atliekamas vasarą, kai medžio žievė lengvai atsiskiria.
- Skiepijimas į plyšį – naudojamas storesnėms šakoms.
- Kopuliacija – jei poskiepis ir įskiepis yra vienodo storio.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Norint, kad medelių skiepijimas būtų sėkmingas, svarbu išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Per vėlai arba per anksti atliktas skiepijimas – jei medis dar neaktyvus arba jau per daug pažengęs į augimo stadiją, skiepas gali neprigyti.
- Netinkamai paruošti įskiepius – jie turi būti sveiki, be ligų požymių ir tinkamo dydžio.
- Blogas pjūvių atlikimas – netikslūs ar nelygūs pjūviai gali trukdyti geram įskiepio suaugimui su poskiepiu.
- Nepakankamas tvirtinimas – jei skiepas nėra gerai užtvirtintas, jis gali išdžiūti arba būti pažeistas vėjo ar gyvūnų.
- Priežiūros trūkumas – skiepytam medeliui reikia papildomos priežiūros, ypač pirmosiomis savaitėmis po skiepijimo.