Kada tręšti tujas?

Tuja – tai kiparisinių šeimos augalų genties atstovas, laikomas visžaliu spygliuočiu,  Nuo senų laikų pamėgtas augalas iki šiol puošia kiemus, sudarydamas žaliąją sieną, tačiau kad ši „siena“  būtų žalia, reikia atitinkamai rūpintis augalais, taigi, tai lygiai toks pats augalas kaip ir kiti – kuriam reikia subalansuotų maistinių medžiagų, kad atrodytų gražiai, žaliuotų ir neruduotų.

Tujų tręšimo laikotarpis – kokias trąšas pasirinkti?

Tujas geriausia tręšti pavasarį ir vasaros pradžioje, kad jos gautų pakankamai maistinių medžiagų ir spėtų pasiruošti augimo sezonui. Balandžio - gegužės mėnesiais, tręšimas skatina naujų ūglių augimą, tad jei norite, kad kitaip metais augalas būtų tankesnis patręškite pavasarį, o vasaros pradžioje trąšos (birželio mėn.) stiprina augalus prieš ypatingai aktyvų vasaros augimą. Jei reikia, rudenį (rugsėjo pradžioje) galima naudoti lėtai tirpstančias trąšas, tačiau svarbu tręšti ne per vėlai, kad augalai spėtų pasiruošti žiemai.

Tujoms tręšti galima naudoti specialias spygliuočiams skirtas trąšas, kuriose yra mikroelementų ir ilgo veikimo azoto. Taip pat, tinka kompleksinės trąšos, tokios kaip NPK 12-11-18 ar 10-5-20, kurios užtikrina subalansuotą augalo maitinimą reikiamomis medžiagomis.

Natūralios trąšos, pavyzdžiui, kompostas, perpuvęs mėšlas ar humusas, naudojamas norint praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis. Tokios trąšos kaip kompostas, perpuvęs mėšlas ar humusas, ne tik praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, bet ir gerina jo struktūrą, didina drėgmės išlaikymą bei skatina naudingų mikroorganizmų veiklą, didina atsparumą ligoms, tačiau nerekomenduojama naudoti šviežio mėšlo, nes jis gali pažeisti šaknis. Humusas padeda išlaikyti dirvožemio derlingumą ilgesnį laiką, gerina jo aeraciją bei skatina šaknų vystymąsi.

Taip pat,  magnio sulfatas (MgSO₄) padeda išvengti spyglių geltonavimo. Vis dėlto, reikėtų vengti per didelio azoto kiekio rudenį, nes jis gali paskatinti vėlyvą augimą ir susilpninti augalų atsparumą šalčiui.

Kaip tręšti tujas?

Tręšiant tujas, svarbu pasirinkti tinkamas trąšas ir trąšų formą bei užtikrinti jų tolygų paskirstymą. Granuliuotas trąšas reikėtų barstyti aplink augalo šaknų zoną, tačiau vengti barstymo pernelyg arti kamieno, kad būtų išvengta galimų pažeidimų. Jos tirpsta palaipsniui, todėl ilgainiui užtikrina pastovų maistinių medžiagų tiekimą. Tuo tarpu skystos trąšos greičiau pasiekia augalą, tačiau jas būtina skiesti pagal gamintojo rekomendacijas, kad nebūtų pertręšimo rizikos. Jas galima pilti tiesiai prie šaknų arba purkšti ant lapų, jei trąšos tam pritaikytos.

Po kiekvieno tręšimo svarbu augalus gerai palaistyti – taip maistinės medžiagos lengviau įsisavinamos ir pasiekia gilesnius dirvožemio sluoksnius, kur jos tampa prieinamos šaknims. Be to, reguliarus laistymas padeda išvengti druskų kaupimosi dirvožemyje, kuris gali trukdyti šaknų vystymuisi ir silpninti augalo atsparumą nepalankioms sąlygoms. Tačiau laistant iškart po tręšimo, svarbu tai daryti atsargiai – per stipri vandens srovė gali išplauti trąšas iš šaknų zonos arba netgi jas nunešti toliau nuo augalo, sumažindama jų efektyvumą. Geriausia naudoti švelnią laistymo techniką, pavyzdžiui, lašelinį drėkinimą arba tolygų laistymą iš laistytuvo, kad maistinės medžiagos liktų dirvožemyje ir būtų maksimaliai panaudotos tujų augimui bei vystymuisi.