Organinis dirvožemio bioaktyvatorius su naudingomis bakterijomis ir mikorize, 350ml

• Talpa: 350ml.
• Grynasis svoris: 420gr.
• NPK: 2,6 + 0,5 + 4,2 + 0,04 (Fe)

Bacillus subtilis yra naudinga dirvožemio bakterija, priklausanti Bacillus genčiai. Ji yra plačiai žinoma dėl savo teigiamo poveikio augalams ir dirvožemiui. Bacillus subtilis atlieka svarbų vaidmenį apsaugant augalus nuo ligų, skatinant jų augimą ir gerinant dirvožemio kokybę.

Pagrindinės Bacillus subtilis savybės ir nauda:

1. Patogenų slopinimas: Ši bakterija gamina natūralius antibiotikus ir fermentus, kurie slopina ligas sukeliančių mikroorganizmų augimą dirvožemyje. Ji veiksminga prieš daugelį augalams pavojingų grybų ir bakterijų.
2. Šaknų apsauga ir augimo skatinimas: Ji skatina šaknų augimą ir padeda augalams įsisavinti daugiau maistinių medžiagų. Dėl to augalai būna sveikesni, stipresni ir atsparūs stresui.
3. Fermentų ir augimo hormonų gamyba: Bacillus subtilis gamina įvairius fermentus bei fitohormonus, tokius kaip auksinai, kurie skatina augalų vystymąsi ir atsparumą.
4. Dirvožemio struktūros gerinimas: Ši bakterija gerina dirvožemio mikrofloros balansą ir prisideda prie jo struktūros stabilumo. Dėl to dirvožemis geriau sulaiko drėgmę ir tampa tinkamesnis augalų šaknų augimui.

Bacillus subtilis yra plačiai naudojama biologinėse trąšose ir dirvožemio gerinimo produktuose, ypač ekologinėje žemdirbystėje.

Mikoriziniai grybai yra labai naudingi augalams, nes jie sudaro simbiozinį ryšį su augalų šaknimis ir padeda pagerinti jų augimą, atsparumą ir mitybą. Mikoriziniai grybai gyvena šaknų paviršiuje arba įsiskverbia į jų vidų, formuodami mikorizę – specialų junginį, per kurį mainosi vanduo, maistinės medžiagos ir kiti junginiai. Šis ryšys teikia augalams įvairių privalumų:

1. Pagerina vandens įsisavinimą: Mikoriziniai grybai išplėčia šaknų plotą, nes jų grybienos siūlai (hifai) prasiskverbia į platesnį dirvožemio plotą nei šaknys. Tai leidžia augalams geriau įsisavinti vandenį, ypač sausros metu, ir taip sumažina vandens trūkumo poveikį.
2. Efektyvesnis maistinių medžiagų įsisavinimas: Grybai padeda augalams pasisavinti sunkiau prieinamas maistines medžiagas, pavyzdžiui, fosforą, kuris yra būtinas šaknų augimui ir bendram vystymuisi. Jie taip pat padeda įsisavinti mikroelementus, tokius kaip cinkas, varis ir geležis.
3. Apsauga nuo patogenų: Mikoriziniai grybai padidina augalų atsparumą ligoms. Grybų hifai veikia kaip fizinė apsauga aplink šaknis ir gali išskirti junginius, slopinančius patogenų augimą. Tai sumažina ligų riziką ir gali padėti augalams geriau atsilaikyti prieš įvairius dirvožemio parazitus.
4. Augalų atsparumo stresui didinimas: Mikoriziniai grybai padeda augalams išgyventi stresą, kurį sukelia aplinkos sąlygos, pvz., sausra, maistinių medžiagų trūkumas ar užterštumas. Grybai gali padėti augalams reguliuoti vandens balansą ir pagerinti jų prisitaikymą prie nepalankių sąlygų.
5. Bendras augimo ir derlingumo skatinimas: Mikorizė suteikia augalams galimybę sparčiau augti ir geriau vystytis dėl efektyvesnio maistinių medžiagų ir vandens pasisavinimo. Tai gali padidinti augalų produktyvumą ir pagerinti jų derlingumą.

Mikoriziniai grybai ypač naudingi sodininkystėje, žemės ūkyje ir miškininkystėje, kur siekiama tvaraus augalų vystymosi. Jie padeda sumažinti trąšų ir vandens poreikį bei prisideda prie sveikos dirvožemio ekosistemos išlaikymo.

Pagrindinės dirvožemio aktyvatoriaus funkcijos ir nauda:

1. Pagerina dirvožemio mikroflorą: Dirvožemio aktyvatorius turi naudingų mikroorganizmų – mikorizinių grybų, kurie pagerina dirvožemio biologinį aktyvumą. Šie mikroorganizmai gali fiksuoti azotą, skaidyti organines medžiagas ir išlaisvinti maistines medžiagas augalams.
2. Skatina augalų maistinių medžiagų pasisavinimą: Gerindami mikrofloros veiklą, aktyvatoriai padeda augalams geriau įsisavinti svarbias maistines medžiagas (pvz., azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus), kurios yra būtinos augimo ir vystymosi procesams.
3. Pagerina dirvožemio struktūrą: Dirvožemio aktyvatoriai gali pagerinti dirvožemio struktūrą, padidinti jo oro pralaidumą ir vandens sulaikymo gebą. Tai ypač svarbu dirvožemiams, kurie yra sunkūs (su mažu drenažu) arba lengvi (prastai laikantys drėgmę).
4. Padeda augalams atsispirti stresui: Dirvožemio aktyvatoriai gali padidinti augalų atsparumą įvairiems stresams, tokiems kaip sausra, ligos, šaltis ar maistinių medžiagų trūkumas, nes jie prisideda prie augalų šaknų sistemos stiprinimo ir apsaugos nuo patogenų.
5. Skatina organinių medžiagų skaidymą: Dirvožemio aktyvatoriai gali turėti mikroorganizmus, kurie skaidys organines medžiagas, tokias kaip kompostas, augalų liekanos ir šaliniai produktai, taip praturtindami dirvožemį humusu ir kitomis maistinėmis medžiagomis.
6. Apsauga nuo patogenų: Dirvožemio aktyvatoriai padeti slopinti patogenų (pvz., grybelinių ar bakterinių) augimą dirvožemyje, taip mažindami riziką augalų ligoms.