Žiemai bėgant iš mūsų kiemų, pats metas pradėti planuotis pavasario ir vasaros malonumus. Vienas iš jų – pirmosios šiltos, saulėtos dienos ir piknikai su šeima ar draugais ant šviežios žalios vejos. Kaip ją užauginti, ką ir kada sėti, kaip tręšti, jums patars profesionalūs apželdintojai, o mes savo ruožtu pasistengsime Jums kuo paprasčiau paaiškinti, kada ir kiek reikia laistyti dekoratyvinę veją. Yra keletas pagrindinių veiksnių nuo kurių tai priklauso, o skaičiavimai visiškai paprasti ir nesudėtingi.

Veją laistykite reguliariai

Pagrindinė taisyklė, jog vasarą veja turi būti laistoma reguliariai, nes 1 kvadratiniam metrui vejos, įskaitant gamtos kritulius, reikia apie 25 litrų vandens per savaitę. Kalbant nerimtai, jei lietumėte kibiru, viskas būtų aišku, kiek litrų sunešiojote, tačiau paprastai žmonės vejos laistymą patiki automatinei laistymo sistemai. Ji tai darys tinkamai, jei prieš tai pats, ar pasitaręs su specialistais, apskaičiuosite laistymo laiką.

Žinokite savo laistymo sistemos našumą

Taigi, pirmiausia, ką turite žinoti – tai, kiek vandens išpurškia Jūsų turima laistymo sistema. Šie skaičiavimai kiek sudėtingesni, todėl laistymo įrangos gamintojai prie informacijos apie purkštuvus prideda lentelę, kurioje yra nurodytas laistymo intensyvumas, kuris priklauso nuo:
-     slėgio vandentiekio sistemoje;
-     purkštuvų išdėstymo (kuo arčiau purkštuvai vienas kito, tuo didesnis laistymo intensyvumas).

Pavyzdys:
-    Purkštuvų laistymo intensyvumas = 20 mm.
-    Reikalingas laistymo intensyvumas = 5 mm/diena.
-    T (min.) 15 = 60 (min.) / (20 mm / 5 mm).

Antra, laistymo laikas priklauso nuo oro sąlygų, t. y. kritulių kiekio ir oro temperatūros. Kuo dažniau lyja lietus, tuo rečiau reikia laistyti. Pateikiame Jums pavyzdį:

Tarkime kritulių kiekis buvo 120mm (120 litrų/1m²) per mėnesį.
Reikalinga norma vejai palaistyti yra 25mm (25 litrų/1m²) per savaitę (arba apie 100-110 mm per mėnesį).
Taigi, automatinė laistymo sistema dirbo tik tiek, kiek reikėjo papildyti iš kritulių gautą vandenį.

Dėl oro temperatūros, laistymo laikas priklauso ir nuo vidutinės paros oro temperatūros, nes jai  pakilus  virš +30ºC, laistymo laiko koregavimo koeficientas sudaro 1,5, o nukritus žemiau +15º, laistymo laiko koregavimo koeficientas sudaro 0,5.

Pavyzdys 1
Laistymo laikas Tmin. =15 min.
Vidutinė paros oro temperatūra = +33 ºC.
15 min. x 1,5 = 23 min.

Pavyzdys 2
Laistymo laikas Tmin. =15 min.
Vidutinė paros oro temperatūra = +12 ºC.
15 min. x 0,5 = 8 min.

Atkreipkite dėmėsį į paros laiką

Sausros metu neprižiūrima veja išdžiūna, susitraukia ir tampa šviesiai  rudos spalvos, kuri vėl virsta žalia tik tada, kai pradedama intensyviai laistyti. Vis dėlto patartina veją laistyti reguliariai ir nelaukti, kol ji ims džiūti. Tačiau ir per didelis laistymas gali pakenkti – vandens prisisunkęs dirvožemis nepraleidžia deguonies,  kuris yra labai reikalingas augalų šaknų sistemai.

Nežinote koks laikas tinkamiausias laistyti? Nesuklysite pasirinkę ankstyvą rytą arba vakarą, nes laistant karštomis dienomis labai daug vandens tiesiog išgaruoja, be to, augalai dėl temperatūros skirtumo patiria šoką. Taip pat negalima laistyti vakarais tų vietų, kur driekiasi šešėlis, nes taip sudaromos sąlygos vystytis grybeliui.

Pabaigai pridedame dar keletą patarimų:

1. Venkite laistyti dažnai ir mažomis porcijomis, nes tuomet intensyviau auga viršutinė augalo šaknų sistemos dalis – šaknų sistema vystosi netaisyklingai, augalas tampa silpnas ir neatsparus šalčiams bei ligoms, nukenčia augalo, ir visos vejos, grožis.

2. Svarbu žinoti, kad veją reikia laistyti iki to momento, kai vanduo pasiekia 12-15 cm gylį. Tuomet turėtumėte baigti laistyti.

3. Visiems dirvožemiams laistymo norma yra tokia pati – maždaug 25 litrų per savaitę, tačiau  molinguose vietose reikia laistyti retai ir didesniais vandens kiekiais, o smėlinguose regionuose – dažnai ir po mažiau.

4. Molinguose dirvožemiuose nereikia didelio laistymo intensyvumo todėl, kad toks dirvožemis sunkiau prisisotina vandeniu. Taigi, daug tikslingiau laistyti ilgesnį laiką su mažo laistymo intensyvumo purkštuvais (apie 10-12mm/val.). Na, o intervalas tarp laistymo seansų turi būti pakankamai ilgas todėl, kad molingas dirvožemis gerai išlaiko drėgmę ir vanduo išgaruoja ne taip greitai.

5. Smėlingose vietose vandens norma per vieną laistymo seansą turi būti mažesnė. Jeigu ji bus didesnė, vanduo tiesiog labai greitai prasiskverbs į gilumą ir papildys gruntinio vandens atsargas. Taip be reikalo naudosite ir vandenį, ir savo pinigus.  Teisingai sureguliavus laistymo laiką, vanduo pasiekia 12-15 cm gylį ir laistymas būna nutraukiamas. Mažesni smėlinguose plotuose tarp laistymų turi būti ir intervalai – dėl smėlio savybės nelaikyti drėgmės (priešingai negu molis).